aizkaitinātC2
darbības vārds/ˈaizkaitinaːt/
Padarīt dusmīgu, niknu; sakaitināt.
Tagadne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. | aizkaitinu | aizkaitinām |
| 2. | aizkaitini | aizkaitināt |
| 3. | aizkaitina | aizkaitina |
Pagātne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. | aizkaitināju | aizkaitinājām |
| 2. | aizkaitināji | aizkaitinājāt |
| 3. | aizkaitināja | aizkaitināja |
Nākotne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. | aizkaitināšu | aizkaitināsim |
| 2. | aizkaitināsi | aizkaitināsiet / aizkaitināsit |
| 3. | aizkaitinās | aizkaitinās |
- Nenoteiksmeaizkaitināt
- Pavēles izteiksmeaizkaitini
- Pavēles izteiksmeaizkaitiniet
- Englishto irritate, to annoy
- Русскийраздражить, разозлить
- Українськароздратувати
- Lietuviųsuerzinti, supykdyti