aptrūktC2
veiksmažodis/ˈaptruːkt/
Vertimas
pritrūkti, išsekti
Apibrėžimas
Pasibaigti, nebebūti reikiamu kiekiu; nepakakti, pritrūkti.
Originalas latviškai
Izbeigties, nebūt vairs vajadzīgajā daudzumā; nepietikt, pietrūkt.
Formos
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | aptrūkstu | aptrūkstam |
| 2 asmuo | aptrūksti | aptrūkstat |
| 3 asmuo | aptrūkst | aptrūkst |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | aptrūku | aptrūkām |
| 2 asmuo | aptrūki | aptrūkāt |
| 3 asmuo | aptrūka | aptrūka |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | aptrūkšu | aptrūksim |
| 2 asmuo | aptrūksi | aptrūksiet / aptrūksit |
| 3 asmuo | aptrūks | aptrūks |
- Bendratisaptrūkt
- Liepiamojiaptrūksti
- Liepiamojiaptrūkstiet
Vertimai
- Englishto run out, to run short
- Русскийиссякнуть, недоставать
- Українськавичерпатися, забракнути