aptrūktiesC2
verb/ˈaptruːkties/
Translation
to run short, to run out
Definition
To run short (1).
Latvian original
Aptrūkt (1).
Inflections
Present
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1st person | aptrūkstos | aptrūkstamies |
| 2nd person | aptrūksties | aptrūkstaties |
| 3rd person | aptrūkstas | aptrūkstas |
Past
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1st person | aptrūkos | aptrūkāmies |
| 2nd person | aptrūkies | aptrūkāties |
| 3rd person | aptrūkās | aptrūkās |
Future
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1st person | aptrūkšos | aptrūksimies |
| 2nd person | aptrūksies | aptrūksieties / aptrūksities |
| 3rd person | aptrūksies | aptrūksies |
- Infinitiveaptrūkties
- Imperativeaptrūksties
- Imperativeaptrūkstieties
Translations
- Русскийиссякнуть, не хватить
- Українськавичерпатися, забракнути
- Lietuviųpritrūkti, išsekti