apturētB1
veiksmažodis/ˈaptureːt/
Vertimas
sustabdyti
Apibrėžimas
Priversti sustoti; neleisti judėti toliau; pasiekti, kad sustotų; sustabdyti.
Originalas latviškai
Likt apstāties; neļaut virzīties tālāk; panākt, ka apstājas; apstādināt.
Formos
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | apturu | apturam |
| 2 asmuo | apturi | apturat |
| 3 asmuo | aptur | aptur |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | apturēju | apturējām |
| 2 asmuo | apturēji | apturējāt |
| 3 asmuo | apturēja | apturēja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | apturēšu | apturēsim |
| 2 asmuo | apturēsi | apturēsiet / apturēsit |
| 3 asmuo | apturēs | apturēs |
- Bendratisapturēt
- Liepiamojiapturi
- Liepiamojiapturiet
Vertimai
- Englishto stop, to halt
- Русскийостановить
- Українськазупинити