banduraC2
noun/bˈaŋdura/4. declension · feminine
Translation
bandura
Definition
A device, apparatus (usually of poor quality).
Latvian original
Ierīce, aparāts (parasti nekvalitatīvs).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | bandura | banduras |
| Genitive | banduras | banduru |
| Dative | bandurai | bandurām |
| Accusative | banduru | banduras |
| Locative | bandurā | bandurās |
| Vocative | bandura / bandur | banduras |
Translations
- Русскийбандура
- Українськабандура
- Lietuviųbandūra