bronzaB2
noun/brˈonza/4. declension · feminine
Translation
bronze
Definition
An alloy of copper with another metal (usually tin).
Latvian original
Vara sakausējums ar citu metālu (parasti alvu).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | bronza | bronzas |
| Genitive | bronzas | bronzu |
| Dative | bronzai | bronzām |
| Accusative | bronzu | bronzas |
| Locative | bronzā | bronzās |
| Vocative | bronza | bronzas |
Translations
- Русскийбронза
- Українськабронза
- Lietuviųbronza