habitsC2
noun/hˈabits/1. declension · masculine
Translation
habit, demeanor
Definition
Garments, attire (especially the attire of a church official).
Latvian original
Drānas, tērps (it īpaši baznīcas amatpersonas tērps).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | habits | habiti |
| Genitive | habita | habitu |
| Dative | habitam | habitiem |
| Accusative | habitu | habitus |
| Locative | habitā | habitos |
| Vocative | habit | habiti |
Translations
- Русскийоблик, хабитус
- Українськавигляд, габітус
- Lietuviųišvaizda, habitusas