izšķirtB1
veiksmažodis/ˈizʃcirt/
Vertimas
nulemti, atskirti
Apibrėžimas
Atitolinti, atskirti vieną nuo kito; pasiekti, būti priežastimi, kad jie nebesusitinka, taip pat visiškai susvetimėja.
Originalas latviškai
Attālināt, atvirzīt citu no cita; panākt, būt par cēloni, ka vairs nesatiekas, arī pilnīgi atsvešinās.
Formos
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | izšķiru | izšķiram |
| 2 asmuo | izšķir | izšķirat |
| 3 asmuo | izšķir | izšķir |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | izšķīru | izšķīrām |
| 2 asmuo | izšķīri | izšķīrāt |
| 3 asmuo | izšķīra | izšķīra |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | izšķiršu | izšķirsim |
| 2 asmuo | izšķirsi | izšķirsiet / izšķirsit |
| 3 asmuo | izšķirs | izšķirs |
- Bendratisizšķirt
- Liepiamojiizšķir
- Liepiamojiizšķiriet
Vertimai
- Englishto decide, to distinguish, to separate
- Русскийрешить, различить, разлучить
- Українськавирішити, розрізнити, розлучити