izmocītC2
veiksmažodis/ˈizmuot͡siːt/
Vertimas
nukamuoti, iškankinti
Apibrėžimas
Kankinant sukelti (kam nors) didelių fizinių kančių; kankinti, kol (kam nors) visiškai išseks jėgos.
Originalas latviškai
Mokot panākt, ka (kādam) izraisās lielas fiziskas ciešanas; mocīt, līdz (kādam) pilnīgi izzūd spēki.
Formos
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | izmocu / izmoku | izmocām / izmokām |
| 2 asmuo | izmoci / izmoki | izmocāt / izmokāt |
| 3 asmuo | izmoca / izmoka | izmoca / izmoka |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | izmocīju | izmocījām |
| 2 asmuo | izmocīji | izmocījāt |
| 3 asmuo | izmocīja | izmocīja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | izmocīšu | izmocīsim |
| 2 asmuo | izmocīsi | izmocīsiet / izmocīsit |
| 3 asmuo | izmocīs | izmocīs |
- Bendratisizmocīt
- Liepiamojiizmoci
- Liepiamojiizmoki
- Liepiamojiizmociet
- Liepiamojiizmokiet
Vertimai
- Englishto torment, to exhaust
- Русскийизмучить
- Українськазмучити