junkursC2
noun/jˈuŋkurs/1. declension · masculine
Translation
junker, cadet, squire
Definition
A nobleman (in Prussia).
Latvian original
Muižnieks (Prūsijā).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | junkurs | junkuri |
| Genitive | junkura | junkuru |
| Dative | junkuram | junkuriem |
| Accusative | junkuru | junkurus |
| Locative | junkurā | junkuros |
| Vocative | junkur | junkuri |
Translations
- Русскийюнкер
- Українськаюнкер
- Lietuviųjunkeris