kūpinātC2
veiksmažodis/kˈuːpinaːt/
Vertimas
rūkyti
Apibrėžimas
Padaryti, būti priežastimi, kad (kas) rūktų (1).
Originalas latviškai
Panākt, būt par cēloni, ka (kas) kūp (1).
Formos
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | kūpinu | kūpinām |
| 2 asmuo | kūpini | kūpināt |
| 3 asmuo | kūpina | kūpina |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | kūpināju | kūpinājām |
| 2 asmuo | kūpināji | kūpinājāt |
| 3 asmuo | kūpināja | kūpināja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | kūpināšu | kūpināsim |
| 2 asmuo | kūpināsi | kūpināsiet / kūpināsit |
| 3 asmuo | kūpinās | kūpinās |
- Bendratiskūpināt
- Liepiamojikūpini
- Liepiamojikūpiniet
Vertimai
- Englishto smoke, to cure
- Русскийкоптить
- Українськакоптити, вудити