kontūraC1
noun/kˈontuːra/4. declension · feminine
Translation
contour, outline
Definition
Outline (e.g., of an object); a line that depicts (something's) form.
Latvian original
Apveids (piemēram, priekšmetam); līnija, kas attēlo (kā) formu.
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | kontūra | kontūras |
| Genitive | kontūras | kontūru |
| Dative | kontūrai | kontūrām |
| Accusative | kontūru | kontūras |
| Locative | kontūrā | kontūrās |
| Vocative | kontūra / kontūr | kontūras |
Translations
- Русскийконтур
- Українськаконтур
- Lietuviųkontūras