kretīnsC2
noun/krˈetiːns/1. declension · masculine
Translation
cretin, idiot
Definition
A person who suffers from cretinism (1).
Latvian original
Cilvēks, kas slimo ar kretīnismu (1).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | kretīns | kretīni |
| Genitive | kretīna | kretīnu |
| Dative | kretīnam | kretīniem |
| Accusative | kretīnu | kretīnus |
| Locative | kretīnā | kretīnos |
| Vocative | kretīn | kretīni |
Translations
- Русскийкретин
- Українськакретин
- Lietuviųkretinas, idiotas