reibumsC1
noun/rˈeibums/1. declension · masculine
Translation
intoxication, dizziness
Definition
A state --> to become intoxicated (1).
Latvian original
Stāvoklis --> reibt(1).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | reibums | reibumi |
| Genitive | reibuma | reibumu |
| Dative | reibumam | reibumiem |
| Accusative | reibumu | reibumus |
| Locative | reibumā | reibumos |
| Vocative | reibum | reibumi |
Translations
- Русскийопьянение, головокружение
- Українськасп'яніння, запаморочення
- Lietuviųsvaigulys, apsvaigimas