riebeklisC2
noun/rˈiebeklis/2. declension · masculine
Translation
disgusting thing, loathsome creature
Definition
A very vile, base person.
Latvian original
Ļoti nelietīgs, zemisks cilvēks.
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | riebeklis | riebekļi |
| Genitive | riebekļa | riebekļu |
| Dative | riebeklim | riebekļiem |
| Accusative | riebekli | riebekļus |
| Locative | riebeklī | riebekļos |
| Vocative | riebekli | riebekļi |
Translations
- Русскиймерзость, гадость
- Українськагидота, паскудство
- Lietuviųbjaurastis, šlykštynė