rušinātC2
veiksmažodis/rˈuʃinaːt/
Vertimas
knaisioti, raustis
Apibrėžimas
Apdorojant (paprastai dirvožemį) įrankiu ar rankomis, padaryti, kad (jis) taptų purus; taip pat purenti (1).
Originalas latviškai
Apstrādājot (parasti augsni) ar kādu rīku vai rokām, panākt, ka (tā) kļūst irdena; arī irdināt (1).
Formos
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | rušinu | rušinām |
| 2 asmuo | rušini | rušināt |
| 3 asmuo | rušina | rušina |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | rušināju | rušinājām |
| 2 asmuo | rušināji | rušinājāt |
| 3 asmuo | rušināja | rušināja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1 asmuo | rušināšu | rušināsim |
| 2 asmuo | rušināsi | rušināsiet / rušināsit |
| 3 asmuo | rušinās | rušinās |
- Bendratisrušināt
- Liepiamojirušini
- Liepiamojirušiniet
Vertimai
- Englishto dig, to rummage, to poke
- Русскийрыться, копаться, ворошить
- Українськапорпатися, ворушити