buldurisC2
daiktavardis/bˈullduris/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
vapalius, plepys
Apibrėžimas
Žmogus, kuris kalba neaiškiai, nesuprantamai, taip pat nerišliai.
Originalas latviškai
Cilvēks, kas neskaidri, nesaprotami, arī nesakarīgi runā.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | bulduris | bulduri |
| Kilmininkas | buldura | bulduru |
| Naudininkas | buldurim | bulduriem |
| Galininkas | bulduri | buldurus |
| Vietininkas | buldurī | bulduros |
| Šauksmininkas | bulduri | bulduri |
Vertimai
- Englishbabbler, mumbler
- Русскийболтун, бормотун
- Українськабазіка, бурмило