dzelonisC2
daiktavardis/dzˈæloːnis/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
geluonis, dyglys
Aizsardzības orgāns (dažiem posmkājiem), ar kuru dzeļ un no kura parasti tiek izdalīta inde.
Apsauginis organas (kai kuriems nariuotakojams), kuriuo geliama ir iš kurio paprastai išskiriami nuodai; geluonis.
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| N | dzelonis | dzeloņi |
| Ģ | dzeloņa | dzeloņu |
| D | dzelonim | dzeloņiem |
| A | dzeloni | dzeloņus |
| L | dzelonī | dzeloņos |
| V | dzeloni | dzeloņi |
- Englishsting, thorn, spike
- Русскийжало, шип
- Українськажало, колючка
- dzelksnisdyglys
Sandaradzelonis· dzel, dzēl
padaryta iš dzelt
Bendrašakniai
dzeloņstieplespygliuota vieladzeloņstiepledzēliensįgėlimas, geluonies dūrisdzēliensdzēlīgsgeliantis, kandusdzēlīgsiedzeltįgeltiiedzeltdzeloņdrātsspygliuota vieladzeloņdrātsdzeltgelti, gnybtidzeltsadzeltįgelti, sugeltisadzeltdzeloņainsdygliuotasdzeloņainsdzelksnisdyglys, spyglysdzelksnisdzēlīgigeliančiai, kandžiaidzēlīgi