inficētB2
darbības vārds/ˈinfit͡seːt/
Skaidrojums
Izraisīt infekciju; būt par infekcijas cēloni.
Locījumi
Tagadne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. persona | inficēju | inficējam |
| 2. persona | inficē | inficējat |
| 3. persona | inficē | inficē |
Pagātne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. persona | inficēju | inficējām |
| 2. persona | inficēji | inficējāt |
| 3. persona | inficēja | inficēja |
Nākotne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. persona | inficēšu | inficēsim |
| 2. persona | inficēsi | inficēsiet / inficēsit |
| 3. persona | inficēs | inficēs |
- Nenoteiksmeinficēt
- Pavēles izteiksmeinficē
- Pavēles izteiksmeinficējiet
Tulkojumi
- Englishto infect
- Русскийзаразить, инфицировать
- Українськазаразити, інфікувати
- Lietuviųužkrėsti, infekuoti