invalīdsB2
daiktavardis/ˈinʋaliːds/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
neįgalusis, invalidas
Apibrėžimas
Žmogus, visiškai ar iš dalies praradęs darbingumą (dėl sužeidimo ar ligos); invalidas.
Originalas latviškai
Cilvēks, kas pilnīgi vai daļēji zaudējis darba spējas (ievainojuma vai slimības dēļ).
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | invalīds | invalīdi |
| Kilmininkas | invalīda | invalīdu |
| Naudininkas | invalīdam | invalīdiem |
| Galininkas | invalīdu | invalīdus |
| Vietininkas | invalīdā | invalīdos |
| Šauksmininkas | invalīd | invalīdi |
Vertimai
- Englishdisabled person, invalid
- Русскийинвалид
- Українськаінвалід