mantinieksC1
daiktavardis/mˈantinieks/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
paveldėtojas, įpėdinis
Apibrėžimas
Asmuo, kuris paveldi (ką) (1) arba kuris turi teisę (ką) paveldėti.
Originalas latviškai
Persona, kas (ko) manto (1) vai kurai ir tiesības (ko) mantot.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | mantinieks | mantinieki |
| Kilmininkas | mantinieka | mantinieku |
| Naudininkas | mantiniekam | mantiniekiem |
| Galininkas | mantinieku | mantiniekus |
| Vietininkas | mantiniekā | mantiniekos |
| Šauksmininkas | mantiniek | mantinieki |
Vertimai
- Englishheir
- Русскийнаследник
- Українськаспадкоємець