mantinieksC1
lietvārds/mˈantinieks/1. deklinācija · vīriešu
Skaidrojums
Persona, kas (ko) manto (1) vai kurai ir tiesības (ko) mantot.
Locījumi
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| Nominatīvs | mantinieks | mantinieki |
| Ģenitīvs | mantinieka | mantinieku |
| Datīvs | mantiniekam | mantiniekiem |
| Akuzatīvs | mantinieku | mantiniekus |
| Lokatīvs | mantiniekā | mantiniekos |
| Vokatīvs | mantiniek | mantinieki |
Tulkojumi
- Englishheir
- Русскийнаследник
- Українськаспадкоємець
- Lietuviųpaveldėtojas, įpėdinis