muļķisC1
daiktavardis/mˈuʎcis/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
kvailys, mulkis
Apibrėžimas
Žmogus, kurio nepakankamai išvystytas, taip pat nepakankamai aktyvintas protas.
Originalas latviškai
Cilvēks, kam ir nepietiekami attīstīts, arī nepietiekami aktivizēts prāts.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | muļķis | muļķi |
| Kilmininkas | muļķa | muļķu |
| Naudininkas | muļķim | muļķiem |
| Galininkas | muļķi | muļķus |
| Vietininkas | muļķī | muļķos |
| Šauksmininkas | muļķi | muļķi |
Vertimai
- Englishfool, idiot
- Русскийдурак, глупец
- Українськадурень, бовдур