svilptC2
veiksmažodis/sʋˈilpt/
Vertimas
švilpti
Radīt augstu, samērā griezīgu skaņu, virzot gaisu starp saspriegtām lūpām, zobiem, arī caur kādu priekšmetu (piemēram, svilpi); atskanēt šādai skaņai; arī svilpot (1).
Skleisti aukštą, gana skardų garsą, kreipiant orą tarp įtemptų lūpų, dantų, taip pat per kokį daiktą (pavyzdžiui, švilpuką); skambėti tokiam garsui; taip pat švilpti (1).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | svilpju | svilpjam |
| 2. | svilp | svilpjat |
| 3. | svilpj | svilpj |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | svilpu | svilpām |
| 2. | svilpi | svilpāt |
| 3. | svilpa | svilpa |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | svilpšu | svilpsim |
| 2. | svilpsi | svilpsiet / svilpsit |
| 3. | svilps | svilps |
- Bendratissvilpt
- Liepiamojisvilp
- Liepiamojisvilpiet
- Englishto whistle
- Русскийсвистеть, свистнуть
- Українськасвистіти, свиснути