titulētC2
darbības vārds/tˈituleːt/
Skaidrojums
Minēt (kāda) titulu (1), uzrunājot (to) vai runājot, rakstot (par to).
Locījumi
Tagadne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. persona | titulēju | titulējam |
| 2. persona | titulē | titulējat |
| 3. persona | titulē | titulē |
Pagātne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. persona | titulēju | titulējām |
| 2. persona | titulēji | titulējāt |
| 3. persona | titulēja | titulēja |
Nākotne
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| 1. persona | titulēšu | titulēsim |
| 2. persona | titulēsi | titulēsiet / titulēsit |
| 3. persona | titulēs | titulēs |
- Nenoteiksmetitulēt
- Pavēles izteiksmetitulē
- Pavēles izteiksmetitulējiet
Tulkojumi
- Englishto title, to entitle
- Русскийтитуловать, озаглавить
- Українськатитулувати, озаглавити
- Lietuviųtituluoti