vientulisC2
daiktavardis/ʋˈieːntulis/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
vienišius, atsiskyrėlis
Apibrėžimas
Tas, kuris gyvena, veikia vienas, atskirtas nuo kitų, taip pat tas, kuris neturi šeimos, artimųjų; taip pat atsiskyrėlis.
Originalas latviškai
Tas, kas dzīvo, darbojas viens pats, atšķirts no citiem, arī tas, kam nav ģimenes, piederīgo; arī vientuļnieks.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | vientulis | vientuļi |
| Kilmininkas | vientuļa | vientuļu |
| Naudininkas | vientulim | vientuļiem |
| Galininkas | vientuli | vientuļus |
| Vietininkas | vientulī | vientuļos |
| Šauksmininkas | vientuli | vientuļi |
Vertimai
- Englishloner, recluse
- Русскийодиночка, отшельник
- Українськасамітник, відлюдник