mandātsC1
daiktavardis/mˈaŋdaːts/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
mandatas
Apibrėžimas
Įgaliojimas, užduotis; dokumentas, taip pat sutartis, patvirtinantis kieno nors įgaliojimus, taip pat užduotis.
Originalas latviškai
Pilnvarojums, uzdevums; dokuments, arī līgums, kas apliecina kāda pilnvaras, arī uzdevumus.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | mandāts | mandāti |
| Kilmininkas | mandāta | mandātu |
| Naudininkas | mandātam | mandātiem |
| Galininkas | mandātu | mandātus |
| Vietininkas | mandātā | mandātos |
| Šauksmininkas | mandāt | mandāti |
Vertimai
- Englishmandate
- Русскиймандат
- Українськамандат