pilnvarojumsC1
daiktavardis/pˈillnʋaruojums/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
įgaliojimas
Apibrėžimas
Vienašalis aktas, kuriuo įgaliotojas įgalioja asmenį, organizaciją ir pan. atlikti tam tikrą veiksmą.
Originalas latviškai
Vienpusīgs akts, ar ko pilnvardevējs pilnvaro personu, organizāciju u. tml. veikt noteiktu darbību.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | pilnvarojums | pilnvarojumi |
| Kilmininkas | pilnvarojuma | pilnvarojumu |
| Naudininkas | pilnvarojumam | pilnvarojumiem |
| Galininkas | pilnvarojumu | pilnvarojumus |
| Vietininkas | pilnvarojumā | pilnvarojumos |
| Šauksmininkas | pilnvarojum | pilnvarojumi |
Vertimai
- Englishauthorization, mandate
- Русскийполномочие, доверенность
- Українськаповноваження, уповноваження