traucēklisC2
noun/trˈaut͡seːklis/2. declension · masculine
Translation
obstacle, hindrance
Definition
That which disturbs (1).
Latvian original
Tas, kas traucē (1).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | traucēklis | traucēkļi |
| Genitive | traucēkļa | traucēkļu |
| Dative | traucēklim | traucēkļiem |
| Accusative | traucēkli | traucēkļus |
| Locative | traucēklī | traucēkļos |
| Vocative | traucēkli | traucēkļi |
Translations
- Русскийпомеха, препятствие
- Українськаперешкода, завада
- Lietuviųkliūtis, trukdis