vientiesisC2
daiktavardis/ʋˈientieːsis/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
paikšas, naivuolis
Apibrėžimas
Žmogus, kuriam trūksta gyvenimo patirties, žmogus, turintis supaprastintą, primityvų kokių nors reiškinių, aplinkybių suvokimą ir supratimą; taip pat žmogus, kuris pasitiki be pakankamo pagrindo; taip pat naivus, patiklus žmogus.
Originalas latviškai
Cilvēks, kam trūkst dzīves pieredzes, cilvēks, kam ir vienkāršota, primitīva kādu parādību, apstākļu uztvere un izpratne; arī cilvēks, kas uzticas bez pietiekama pamatojuma; arī naivs, lētticīgs cilvēks.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | vientiesis | vientieši |
| Kilmininkas | vientieša | vientiešu |
| Naudininkas | vientiesim | vientiešiem |
| Galininkas | vientiesi | vientiešus |
| Vietininkas | vientiesī | vientiešos |
| Šauksmininkas | vientiesi | vientieši |
Vertimai
- Englishsimpleton, naive person
- Русскийпростак, простофиля
- Українськапростак, простодушок